2017 m. kovo 10 d., penktadienis

KMR 50.

— Это не мои приключения, это не моя жизнь. Она приглажена, причёсана, напудрена и кастрирована!
— Обыкновенная редакторская правка.
— Дорогая Якобина, ты же меня знаешь: когда меня режут, я терплю, но когда дополняют, становится нестерпимо
.
Kažkaip netikėtai anksti šiais metais atėjo pavasaris paskelbti KMR nuostatai. Ir tai yra gerai, nes galima pradėti planuoti, galvoti, gal net svajoti. Blogai yra tai, kad jie vėl kitokie... Lyginant ir gilinantis į KMR istoriją, peršasi dar viena citata, ir netgi ne viena (ведь кражи не будет. - Всё уже украдено до нас.): tai, kas dabar pakišta po lozungu "Tradicijos. Garbė. Meistriškumas.", iš tikrųjų puikiai atspindima Bulgakovo citata - "Почему электричество, которое, дай бог памяти, тухло в течение двадцати лет два раза, в теперешнее время аккуратно гаснет раз в месяц?" Tada - iš naujos eilutės. Oldfag'ams - toliau nuo krašto.
   KMR yra kas? Teisingai - regata. Ne čempionatas (tai, kad tuo pačiu metu ji skaitosi čempionatu kylinėms jachtoms, veikiau yra lėšų taupymas ir ažiotažo kėlimas, nei tikras varžybų charakterio aprašymas), ne pirmenybės. Regata savo esme dažniausiai yra tapatinama su jos pavadinimo akvatorija (miesto, ežero, ar kaip mūsų atveju - marių). Štai čia ir prasideda: pirmas etapas - į jūrą... Taip, kolonizavimo apraiškos visada buvo nesvetimos tūlam piliečiui, todėl gal ir norisi užsigriebti gabalą jūros po marių pavadinimu. Gaila tik, kad netgi su šiuolaikinėm technologijom, kaip GPS ir teleskopiniai žiūronai, ne daug kas sugeba matyti toliau savo nosies galo - ne taip seniai atsirado ir antras etapas į jūrą. Koks šio išradimo tikslas - lieka kaip ir paslaptimi, tačiau paskutinių kelių metų "evoliucija" rodo štai ką: pirmiausia, tuos kelis sykius, plaukiant iki Nidos jūra, visiems (be išimties - tiek dalyviams, tiek organizatoriams) pasisekė, kad buvo geras oras. Jūra ne visada lepina geru oru, ir dar puikiai prisimenami atvejai ir pavardės, kai tekdavo pareiti iš paplūdimio pėsčiomis, o kažkam - nebeteko... Kelissyk etapai sėkmingai įvykdavo, iki pernai - mažieji, bet gana sumanūs laiveliai rado punktų, kaip neplaukti iki Nidos jūra. Taip, tie keliai legalūs, teisingi, netgi saugūs. Bet pala... Tos taisyklės ne vakar atsirado, tada kodėl toks etapas išvis buvo sugalvotas? Ir argumentas, kad uždaryta siena su Rusija, ir negalima įplauti į marias giliau nei Nida, čia negalioja...
Toliau - dar gražiau: olimpiniai plaukimai... Šiais laikais nereikia būti olimpiadoje, kad žinotum, kas yra olimpinė distancija, o jei tiksliau - nežinotum. Nes kylinių jachtų olimpiadoje apskritai nebeliko, o ne kylinės jachtos plaukia tokias skirtingas distancijas, kad bet kokia dabar gali būt pavadinta olimpine. Jei jau išgryninti - matyt, turima omenyje up/down arba laviruotės/fordevindo tipo kilpas. Taip, sportiškas variantas, gal ir tikslinga turėti tokių distancijų bendrame kontekste. Tačiau jei yra sportinis principas, kova, pranašumas - kuo čia dėtas atmetimas? Kaip bus skatinamas jachtų dalyvavimas paskutiniame etape, jei, skaičiuojant su atmetimu, jos rezultatai jau aiškūs po 5 etapų?.. Kaip gi masiškumas, žiūrovai krante ir panašiai?
Naktinio plaukimo farvateriu nebus. Ar tik ne pats farvateris dėl to kaltas? O gal visgi tinginiai ir snobai, kurių jachtų pagilinti kyliai neleidžia vagoti Kuršių marių bent kiek plačiau, ir kurie nebemoka nusiimti nuo seklumos be variklio pagalbos? be jokios abejonės, didesniu laivu smagiau ir greičiau plaukti, šilčiau jame sėdėti, ir kavos galima išsivirti. Bet gal tada jam ir buriuoti reikia ne Kuršių mariose? Retorinis klausimas, snobai patingės atsakyti.
Ir nebūtinai pulti į kraštutinumus - nereikia mažosios "Kirkės" gainioti į Gotlandą, o "Affair" - į KMR. Lygiai kaip negalima sakyti, kad local knowledge yra kažkas negatyvaus ar neleistino - visam pasaulyje tai yra normalu, už tai netgi mokami pinigai (arba tiesiogiai, kad vietiniai pasidalintų įžvalgomis, arba perkeltine prasme - važiuojant į vietą prieš varžybas, ir renkant informaciją treniruojantis). Todėl jei Platu25 negali saugiai plaukti KMR'e - gal tai pačių Platu25 reikalas? (be jokio išankstinio nusistatymo prieš Platu buriuotojus. Kita vertus, tie patys dabartiniai "platuškininkai" labai sėkmingai dar mažesniu laiveliu raižė - simboliniu pavadinimu "Maria"...).
...ir viskas būtų gerai, nes alternatyvą "plaukti - neplaukti" turi visi. Nepatinka - neplauk, ir nėra ko bumbėti. Bet kliūna štai kas - kalbėti moka daug kas, ypač šiais marketingo, branding'o, internetinių platformų ir viešųjų ryšių klestėjimo laikais. Tik kad dažnai tai ir lieka tik kalbomis. Grįžkime prie to lozungo, aš šūkio "Tradicijos. Garbė. Meistriškumas." Akivaizdu, kad KMR ir Tradicijos jau senokai galima vadinti antonimais. Tikriausiai lūžio taškas buvo 2009 metais, kai teisėjai sugalvojo pakeisti ženklo Rusijos teritorijoje koordinates. Sugalvot sugalvojo, bet juk - tradicijos! Ženklo kapitonas (jachtos, kuri atstojo ženklą) - vyras rimtas. N metų ženklas buvo vienoj ir toj pačioj vietoj, pagal tradicijas, tai jis ten pat ir užsiinkaravo... kokiom 5 nm ne ten, kur tikėtasi pagal instrukciją. Nuo tada ženklai, distancijos ir visa kita pradėjo kisti kardinaliai priešingai tradicijų sampratai.
Toliau - ne pagal eilę, meistriškumas. Galima ginčytis, kabant apie tai, kas reikalauja daugiau meistriškumo olimpinės "sasyskos", ar naktinis ilgasis etapas. Bet akivaizdu viena - linkstant į vienodo tipo distancijas (o tokios jos ir tampa paskutiniu metu), tas meistriškumas irgi vienodėja: nebelieka navigacijos poreikio, nebelieka įgulos pamainų planavimo ir vykdymo, mažėja skirtingų burių kiekis ir su jomis susijusio darbo poreikis. Kiek iš praėjusių metų regatos dalyvių yra bent matę, kaip atrodo big-bojus, nekalbant apie tai, kas jį yra kėlę? Ne dogma, tačiau siaurame rate žinoma frazė "cadet'ų mokyklos nebaigęs..." įgauna vis didesnę prasmę, nebūtinai negatyvią.
Galiausiai - garbė. Čia jau asmeninis kiekvieno reikalas, bent jau iki tol, kol dviese kur nors nesusikerta. Kiekvienas ją suprantame asmeniškai, kiekvienas ir vertiname. Būtent todėl čia geriau ir neišsiplėsti.
Pabaigai? Tokie terminai ar tiesiog frazės kaip "tikimės, norisi" ir panašiai, vykdomojo organo lūpose yra niekiniai... Ką reiškia frazė "tikimės pakviesti" - tai, kad oratorius pats abejoja savo galimybe netgi kažką pakviesti? Mes planuojame dalyvauti KMR 50 - reiškia, ruošiamės, dedame pastangas, dirbame prie laivo, planuojame atostogas, ir jei nebus force majeure - dalyvausime. Mes tikimės nugalėti KMR 50 - reiškia, ruošimės, dedame pastangas, kuriame strategijas, ir planuojame nugalėti, bet tikimybė, kad taip bus - mažesnė už tikimybę, kad dalyvausime. O jei kažkas tik tikis pakviesti... net garbės žodžio neduoda.


P.S. tiesiog informacijai - su mūsų I grupės laivo įgula niekas jokių diskusijų neturėjo.

1 komentaras: